Žemės savininkų ir medžiotojų ginčas bus nagrinėjamas Konstituciniame teisme

Paieškos forma

Žemės savininkų ir medžiotojų ginčas bus nagrinėjamas Konstituciniame teisme

Bokstelis

Priimtas nagrinėti prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Medžioklės įstatymo nuostata, įpareigojanti priimti žemės savininkus į medžiotojų kolektyvą. Pirmą kartą žemės savininkų ir medžiotojų ginčas dėl teisės medžioti buvo išnagrinėtas Konstituciniame Teisme (toliau – KT) 2005 m. gegužės 13 d. KT nutarime  buvo konstatuotas kai kurių Medžioklės įstatymo normų prieštaravimas Konstitucijai. Seimas iki šiol nėra priėmęs Medžioklės įstatymo pataisų, kurios užtikrintų žemės savininkų teisę medžioti kartu su sovietmečiu įkurtais medžiotojų būreliais. 

2018-04-20 Konstituciniame Teisme vėl priimtas nagrinėti [Bylai suteikiamas numeris 9/2018] pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – VMAT) prašymas ištirti, ar Konstitucijos 35 straipsniui, įtvirtinančiam piliečių teisę vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, neprieštarauja Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje medžioklės plotų naudotojui asociacijai nustatyta pareiga priimti narius į medžiotojų kolektyvą.

VMAT nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo fizinio asmens ieškinį atsakovui medžiotojų klubui dėl šio klubo visuotinio narių susirinkimo protokolo dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovą į klubo narius, panaikinimo, taip pat ieškovo teisės, įtvirtintos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tapti medžiotojų kolektyvo nariu užtikrinimo. Ieškovas yra medžiotojas ir turi minėto medžiotojų klubo naudojamame medžioklės plotų vienete jam nuosavybės teise priklausančių daugiau kaip 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų. Todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu priimti jį į medžiotojų kolektyvo narius. Atsakovas medžiotojų klubas nurodė, kad vykusiame visuotiniame narių susirinkime slapto balsavimo metu, susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma, nepritarta ieškovo narystei.

Pareiškėjas VMAT prašyme Konstituciniam Teismui teigia, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata tiek, kiek joje yra nustatytas įpareigojimas priimti asmenį į medžiotojų kolektyvą, apriboja konstitucinę asociacijos narių laisvę, įstatuose nustatyta tvarka, nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis į asociaciją. Asmens priėmimas į asociaciją gali priklausyti tik nuo esamų narių valios, priešingu atveju, pareiškėjo teigimu, būtų pažeistas asociacijos laisvės ir savanoriškumo principas. Tuo tarpu esant Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, medžiotojų klubo nariai, pareiškėjo manymu, neturi galimybės laisvai balsuoti ir išreikšti savo valią dėl asmens narystės asociacijoje klausimo.

VMAT prašyme atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų ir turi būti įgyvendinama taip, kaip numatyta teisės aktuose. Ši teisė yra ginama kaip įgytoji teisė, tuo tarpu asociacijų laisvė yra konstitucinė laisvė. Pareiškėjui kyla abejonė, ar Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama asociacijų laisvė, siekiant sudaryti medžiotojui, nuosavybės teise valdančiam 100 ha žemės medžioklės plotų vienete, galimybę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu.

Miško savininkas nesutinka su  Medžiotojų būrelio išsakytais teiginiais, kadangi Konstitucinio Teismo praktikoje iš esmės jau yra pasisakyta šiuo klausimu panašiose bylose ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai prieštarauja Medžiotojų būrelio išdėstytiems teiginiams. Pirmiausiai pabrėžtina tai, jog asociacijų veikimo laisvės principas, kaip ir kiti teisės principai nėra absoliutus ir gali būti ribojamas įstatymų nustatyta tvarka. Antra, būtina pabrėžti ir tai, jog medžiotojų būrelis yra asociacija, kuri yra įkurta specialiam tikslui – (i) medžioklės valstybės suteiktame medžioklės plotų vienete, (ii) pagal valstybės išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kurie vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatyto 3 straipsnio 1 dalimi bei Medžioklės įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teise priklauso valstybei. Tokiu būdu Atsakovo asociacija yra juridinis asmuo, kuriai valstybė suteikė specialią teisę – naudoti valstybei priklausančius medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Tai nėra bendro pobūdžio asociacija, kurią įsteigia grupė asmenų dėl tam tikrų panašių interesų, pomėgių ar veiklos atitinkamoje srityje, savo interesų gynimui. Medžiotojų būreliui kaip asociacijai valstybė įstatymų nustatyta tvarka yra suteikusi tam tikrų specialių išskirtinių teisių. Medžiotojų būreliui yra leidžiama naudotis medžioklės  plotais, į kuriuos patenka tiek valstybinės žemės, tiek privatūs žemės sklypai medžioklės veiklos vykdymui, kurios metu yra medžiojami medžiojamieji gyvūnai, kurie įstatymiškai taip pat yra valstybės nuosavybė. Taigi medžiotojų būrelis kaip asociacija nėra ir negali būti reglamentuojama kaip įprasta asociacija, kadangi Atsakovo asociacijai yra suteikiamos išskirtinės teisės naudotis medžiojamaisiais plotais, kurie priklauso valstybei ar privatiems asmenims. Kadangi medžiotojų būreliui kaip asociacijai yra suteikiamos tam tikros išskirtinės teisės, savaime suprantama, jog valstybė privalo reglamentuoti tokio pobūdžio asociacijų veiklą griežčiau nei įprastų asociacijų ir gali numatyti šioms asociacijoms papildomas pareigas. Iš žemiau pateikiamos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos[1] yra matoma, jog valstybė nustatydama su medžioklės reglamentavimu susijusius klausimus turi itin plačią diskrecijos laisvę, kadangi įstatymų leidėjas yra įpareigotas, jog būtų suderinti tiek privačių žemės sklypų savininkų interesai,  tiek valstybės interesai, tiek pačių asociacijų interesai.

Pasirinkdama medžioklės planavimo ir organizavimo, taigi ir medžioklės bei su ja susijusių santykių, modelį ir jį įtvirtindama teisės aktuose valstybė turi plačią diskreciją. Įgyvendindama šią diskreciją valstybė (teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją) gali nustatyti medžioklės plotų sudarymo tvarką, dydžius, medžiojimo būdus, laiką, kitas sąlygas, nurodyti laukinius gyvūnus, kuriuos leidžiama ar draudžiama medžioti, ir kt. Reguliuodama šiuos santykius valstybė privalo sudaryti prielaidas užtikrinti racionalų medžiojamųjų laukinių gyvūnų išteklių naudojimą ir apsaugą, atsižvelgdama inter alia į šių išteklių dydį bei jų gausos reguliavimo poreikį. Tai darydami teisėkūros subjektai yra saistomi konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, kitų Konstitucijos normų bei principų.[2] Pažymėtina, kad valdant (t. y. reguliuojant ir kontroliuojant) laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijas medžioklė yra taikoma kartu su kitais šių populiacijų valdymo (t. y. reguliavimo ir kontroliavimo) būdais. Tad medžioklė negali būti priešpriešinama kitoms žmonių veiklos rūšims, o medžiokle užsiimančių ar kitaip su ja susijusių visuomenės narių teisės ir teisėti interesai neturi būti priešpriešinami kitų visuomenės narių teisėms ir teisėtiems interesams. Ankščiau nagrinėtos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad iš Konstitucijos valstybei kyla priedermė reguliuojant medžioklės ir su ja susijusius santykius išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir asmens interesų, užtikrinti viešąjį interesą ir išvengti nepagrįsto asmens (žemės savininko) teisių ribojimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje iki šiol galioja sovietmečiu sukurta medžioklės organizavimo tvarka, pagal kurią teisė naudoti medžioklės plotus yra tęstinumo būdu suteikta sovietmečiu įkurtiems medžiotojų būreliams (išskyrus atskirus atvejus kai buvo sukurti nauji medžiotojų kolektyvai). Medžiotojų būreliai nemokamai naudoja medžioklei (kuri KT yra pripažinta kaip rekreacinė ir ūkinė veikla) privačių žemės savininkų žemes, nors mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kurie priklauso valstybei, yra renkamas jį apskaičiuojant pagal naudojamos žemės (kuri priklauso ir privatiems savininkams) plotą.

Dabar galiojančiame Medžioklės įstatyme tik 100 ha žemės sklypų turintis žemės savininkas turi teisę tapti medžiotojų kolektyvo nariu.

Pagal LR teritorijoje galiojančias Medžioklės taisykles Medžiotojų būreliai vykdydami ūkinę veiklą privačioje žemėje neturi pareigos sudaryti rašytines sutartis su savininkais dėl savininkų nuosavybės naudojimo žvėrių šėrimui, viliojimui ar medžioklės bokštelių įrengimui.    

Advokatas Dr. Algimantas Šindeikis
2018-04-20

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.