BEPRASMĖS PAPILDOMOS ŽVĖRIŲ APSKAITOS I dalis

Paieškos forma

BEPRASMĖS PAPILDOMOS ŽVĖRIŲ APSKAITOS I dalis

pedsakai

Iki šiol tik „Baltijos vilko“ atstovai  didžiavosi atradę „gerą“ vilkų ir lūšių apskaitos metodą, pagal kurį nustatoma, kiek šių žvėrių tikrai gyvena Lietuvoje. Dabar Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu medžiojamųjų gyvūnų apskaita pagal pėdsakus sniege įrašyta į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 42 punktą.

Pagal pėdsakus sniege medžiotojai žvėris skaičiavo visada, skaičiuoja ir dabar. Tačiau dabar taisyklėse įteisinta nauja „Baltijos vilko“ propaguota maršrutinė žvėrių apskaita, kai neatsižvelgiama į maršrutu apeitos teritorijos plotą, o tik į maršruto ilgį. Teigiama, kad šį apskaitos metodą sugalvojo ne Aplinkos ministerijos klerkai, pritrūkę darbo, o pasiūlė kažkokie mokslininkai, kurių pavardės kažkodėl neskelbiamos.

Gerai, kad nors pripažįstama, jog absoliutaus žvėrių skaičiaus medžioklės plotų vienete pagal tokią metodiką nustatyti neįmanoma ir šios apskaitos duomenys neįtakos elninių žvėrių sumedžiojimo limitų sudarymui. Tokios apskaitos tikslas - nustatyti ilgalaikius žvėrių gausos pokyčius. Vadinasi, dėl elninių žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo medžiotojai privalės atlikti dar vieną apskaitą, kaip tai daro kiekvienų metų žiemos pabaigoje, tradiciniais apskaitos metodais.

Profesoriai, privertę Aplinkos ministrą maršrutinę apskaitą įrašyti į medžioklės taisykles, galėtų paaiškinti, kaip iš atskiruose maršrutuose gautų duomenų bus nustatinėjimas tas žvėrių gausos pokytis ir kam jis bus naudojamas. Sakykim, didesniame miško masyve didžiuma briedžių, ypač gilią žiemą, apskaitos metu savaitę ar ilgiau gali apsistoti didesniame miško želdinių plote ir nepalikti pėdsakų pastoviame maršrute, o kitais metais maršrutą pereis 10 briedžių. Tai pokytis bus nuo 0 iki 10, ir taip svyruos kiekvienais metais. Skaičiuojant vilkus, maršrutą buvo galima keisti ir sudaryti ten, kur tikimasi, kad vilkai gali palikti pėdsakus.

Visos Lietuvos mastu, apibendrinus ir sujungus į vieną visumą visus maršrutus, gal ir įmanoma nustatyti atskirų žvėrių populiacijų gausos pokyčius, bet tik ne atskiruose medžioklės plotų vienetuose. Neaišku, kokiais vienetais bus nustatomas tas žvėrių populiacijų gausos pakitimas: ar žvėrių skaičiaus vienetais, ar procentais, ar tik žodžiais „padidėjo“ ar „sumažėjo“. Nuo kokio pradinio žvėrių skaičiaus bus nustatomas tas pakitimas ir ar jis turės įtakos žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymui? Gal toks žvėrių populiacijų pokyčių tyrimas turėtų prasmę, jeigu būtų atsisakyta visų žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo, o jų populiacijų gausa būtų reguliuojama tik medžioklės sezono trukme. O jeigu šios apskaitos tikslas kaip tik toks, kad vertinti visos Lietuvos žvėrių populiacijų pokyčius ir neturės įtakos jų sumedžiojimo kiekiui, tai kodėl šią programą turi vykdyti medžiotojai? Lietuvos žvėrių populiacijų gausos pokyčius Aplinkos ministerija ar kitos tuo suinteresuotos organizacijos gali vertinti ir pagal medžiotojų vykdomas apskaitas bei sumedžiojimo duomenis. Jeigu medžiotojų apskaitomis nepasitikima, tegul žvėris skaičiuoja nepriklausomi skaičiuotojai. Ar yra kokie įtarimai, kad medžiojamieji žvėrys nyksta (šernų maras nesiskaito)? Priešingai, jų populiacijos gausėja.

 Medžiotojams teks ne tik prabėgti keletą kilometrų miškais, kas nebūtų didelė tragedija, bet reikės dar tapti profesionaliais kompiuterininkais bei fotografais, o apskaitos neatlikus, tikriausiai, grės dar ir kokios sankcijos - juk Lietuvoje be baudų niekaip neišsiversi. Medžiotojai ir taip savo miškus išnaršo skersai ir išilgai varymo medžioklių metu, nurinkinėdami brakonierių kilpas ar ieškodami ir rankiodami nuo AKM nugaišusius. Medžiotojai žino, kokia yra žvėrių populiacijų būklė jų medžioklės plotuose, ir papildomų maršrutų bei apskaitų jiems nereikia.

Tačiau, kadangi maršrutinė apskaita įrašyta į medžioklės taisykles, ko gero, medžiotojams ją teks vykdyti. Gerai nors tai, kad maršrutinės apskaitos laiką nustatyti palikta medžiotojams. Anksčiau buvo laukiama, kol tą pačią dieną kovo mėnesį tinkama apskaitai sniego danga bus visoje Lietuvos teritorijoje, kas kintant klimatui Lietuvoje neįmanoma.

Vytautas Ribikauskas

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.