Didžiausias Iššūkis Kurtiniams Išgyventi Šalia Žmogaus

Kurtiniai – reti paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, pamažu prisitaiko prie kintančių gyvenimo sąlygų. Taip teigia šiemet apie kurtinį daktaro disertaciją apsigynęs Rytis Zizas. Tačiau, pasak jo, didžiausia grėsmė šiam paukščiui išlieka žmogus.

„Pagrindinis iššūkis šiems paukščiams yra išgyventi žmogaus kaimynystėje“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkas. Jis ypač domėjosi kurtinių tuokvietėmis – svarbiomis miško teritorijomis, kuriose susirenka šie paukščiai ir verda kovos dėl patelių.

„Jie nusileidžia [nuo medžių] ant žemės ir ima vienas kitą gainioti, demonstruoti savo jėgą, kovoti, kartais – netgi iki galo. Vėliau patelės pasirenka nugalėtojus ir su jais susiporuoja“, – apie tuoktuvių ceremoniją LRT RADIJUI pasakoja R.Zizas.

Kęstučio Čepėno nuotr./„Rytas pas kurtinius“. Už šią fotografiją autorius neseniai pelnė laurus ir Rusijos rengiamame tarptautiniame konkurse „Auksinis vėžlys.

– Koks paukštis yra kurtinys? Kur jis gyvena, kaip atrodo?

– Kurtinys yra vištinio būrio, tetervinių šeimos sėslus paukštis, pats stambiausias tarp savo giminaičių.

Patinas – maždaug naminio kalakuto dydžio. Į akis krenta plati vėduokliška uodega, aštrus lenktas snapas, raudoni antakiai, tamsios spalvos galva, kūno šonai, uodega, o sparnai ir nugara – rudi.

Patelė yra daug mažesnė už patiną, perpus mažiau ir sveria. Netgi jos spalva visiškai kitokia – pilkai, rudai raiba, susiliejanti su aplinka.

Mūsų šalyje kurtiniai natūraliai gyvena pietrytinėje šalies dalyje besidriekiančiuose pušynuose. Ornitologų draugijos duomenimis, gyvena daugiau nei 400 kurtinio patinų. Na, ir maždaug tiek ar daugiau patelių.

– Kokia tikimybė, einant tuose miškuose, pamatyti kurtinį?

– Kurtiniai yra slapukai, moka gerai slapstytis. Dažnai būna, kad mes pro šiuos paukščius praeiname, jų net nepamatę. Jie sėkmingai pralaukia, pasislėpę kur nors už eglutės arba pritūpę tarp mėlynių kupstų. Mes tiesiog praeiname, ir jie neišsiduoda, kad ten yra.

– Jie mėgsta gyventi po vieną ar tam tikromis grupėmis?

– Na, į grupes šie paukščiai susirenka pavasarį – tuoktuvių metu. Toliau vasarą ir kitais metų laikais jie daugiausia gyvena pavieniui. Nors yra atvejų, kai jie buriuojasi.

– Kodėl tokia tema – kurtiniai? Kuo šis paukštis įdomus Jums, kaip mokslininkui?

– Pasirinkimą, ko gero, paskatino dar vaikystėje skaitytos gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko knygos, kur jis ypač gražiai vaizdavo šių atsargių (todėl ir paslaptingų) paukščių tuoktuves, kurios vyksta pavasarį, kaip profesorius rašė, „ankstų rytų su šalnala“. Kurtinių tuoktuvės – tai tam tikras ritualas.

Na, o moksline prasme tai sudomino dėl to, kad, jei kitose arealo dalyse kurtiniai yra viena geriausiai ištirtų rūšių, Lietuvoje paskutiniai moksliniai tyrimai buvo vykdyti prieš kelis dešimtmečius.

Poreikis ištirti mūsų regione gyvenančių kurtinių ekologiją, išaiškinti apsaugos problemas bei tą apsaugą kažkaip pagerinti – būtent tai ir paskatino pasirinkti šį dėl tam tikrų priežasčių, sakyčiau, tarp Lietuvos  mokslininkų nepopuliarų paukštį.

Visą straipsnį skaitykite čia.