LMSA medžioklės įstatymo pakeitimo projektams nepritaria ir pateikia savo siūlymus

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), susipažinusi su 2017-11-21 registruotomis naujomis LR Medžioklės įstatymo pataisomis, konstatuoja, kad  priėmus projektu Nr. XIIIP-435 (2) siūlomas LR Medžioklės įstatymo 13 str. 1 ir 3 dalies pataisas, būtų dar labiau suvaržomos žemės savininkų teisės, netgi palyginus su žemės savininkų teises grubiai (nesant įstatyme įtvirtintos realios galimybės tapti medžiotojų kolektyvo nariais, gauti atlygį už žemės naudojimą su medžiokle susijusiai veiklai) pažeidžiančia, dabar galiojančia, medžioklės organizavimo tvarka. Kiti LR Medžioklės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-435 (2) siūlomi pakeitimai nėra esminiai ir reikšmingi.

Todėl 2017-11-21 pasiūlyto LR Medžioklės įstatymo projekto Nr. XIIIP-435 (2)  13 str. 1 dalies ir 3 dalies pakeitimams pateikta redakcija Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) nepritaria. 

Siūlome: realiai išplėsti žemės savininkų teisės medžioklės veikloje, MĮ 13 str. 1 d. redakcijoje 100 ha reikalavimą sumažinant bent iki 10 ha, o MĮ 13 str. 3 dalyje įtvirtinant žemės savininkų, turinčių 50 proc. nuosavybę ne mažesniame kaip 1000 ha plote, teisę formuoti medžioklės plotų vienetą (nekeliant reikalavimo jiems visiems turėti medžiotojo bilietą, nes žemės savininkai gali perleisti atlygintinai ar neatlygintinai teisę medžioti savo šeimos nariams ar kitiems asmenims), t.y.:

8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 10 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Medžioklės plotų naudotojas per  30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikit privačios žemės sklypo savininkui. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali.“

2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pavienis medžiotojas asmuo arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų asmenų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 50 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui asmeniui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų asmenų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.“

Pagrindimas:

Dėl žemės savininkų teisių užtikrinimo:

17-toji LR Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi išlėsti žemės ir miškų savininkų teises:

Vyriausybės programos 91.5. punktas: „Sieksime įgyvendinti tausojančios medžioklės principus, sprendžiant racionalaus medžioklės plotų naudojimo ir medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymo klausimus, daugiau teisių suteiksime žemės ir miškų savininkams“.

Po įvairių ir ilgų svarstymų LR Medžioklės įstatymo 13 str. 1 ir 3 dalies pakeitimų projektų LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika inter alia 2017-11-21 pasiūlė naują šio straipsnio projektą Nr. XIIIP-435 (2). Tenka konstatuoti, kad nors LR Vyriausybės programoje 17-toji Vyriausybė įsipareigojo plėsti žemės savininkų teises medžioklės tvarkoje, pateiktu LR medžioklės įstatymo 13 str. 1 ir 3 dalių projektu Nr. XIIIP-435 (2) realiai būtų dar labiau apribojamos žemės savininkų teisės. 

Dėl Nr. XIIIP-435 (2) siūlomo LR Medžioklės įstatymo 13 str. 1 dalies pakeitimo:

Dabar galiojanti LR Medžioklės įstatymo šio straipsnio redakcija:

13 str. 1 dalis.: „Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos“.

Tokiu būdu, dabar žemės savininkas turi įstatyme įtvirtintą teisę tapti medžiotojų kolektyvo, kuriam yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, kuriam priklauso žemės savininko nuosavybė, nariu. Jei būtų priimta K.Mažeikos pasiūlyta įstatymo pataisa žemės savininkai, net ir turintys 100 ha žemės nuosavybę, teisę tapti medžiotojų kolektyvo nariu prarastų ir privalėtų sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju ir medžioti pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Kaip žinia, iki 2014 m. sausio 1 d. galiojo ankstesnė šio straipsnio redakcija, pagal kurią privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Tokia ankstesnė šio MĮ 13 sr. 1 d. buvo pakeista, nes dabartiniai medžioklės plotų vienetų naudotojai nenori įsileisti į savo gretas žemės savininkų, kurių interesas dažnai yra kitokie nei medžiotojų (pavyzdžiui skiriasi nuomonės dėl miškų vertimo šernų fermomis). K.Mažeikos pasiūlyta MĮ 13 str. 1 d. pataisa yra pasiūlymas grįžti prie žemės savininko ir medžiotojų susitarimo, kuris praktiškai negali būti įgyvendintas dėl skirtingų žemės savininkų ir medžiotojų interesų, todėl priėmus šią pataisą būtų dar labiau suvaržytos žemės savininkų teisės.

Dėl Nr. XIIIP-435 (2) siūlomo LR Medžioklės įstatymo 13 str. 3 dalies pakeitimo:

Dabar galiojanti LR Medžioklės įstatymo šio straipsnio redakcija:

13 str. 3 dalis: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1000 ha, savininkas gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui pagal 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso“.

Ši dabar galiojanti teisės norma negali būti taikoma, ja negali pasinaudoti joks privatus žemės sklypo savininkas, nes pagal nekilnojamo turto registro duomenis žemės savininkų, kurie Lietuvoje turėtų 1000 ha dydžio žemės sklypą ar susisiekiančių žemės sklypų, nėra. Be to, LR žemės įstatyme yra įtvirtintas draudimas turėti privačioje nuosavybėje daugiau nei 500 ha. Tikėtina, kad tokia teisės norma buvo priimta sąmoningai siekiant užkirsti kelią privačios žemės sklypų savininkams formuoti medžioklės plotų vienetus privačioje nuosavybėje.

Taigi, šis LR Medžioklės įstatymo straipsnis yra „mirusi teisės norma“, juo niekas negali pasinaudoti, nes neegzistuoja nei 1000 ha vientisas privačios žemės sklypas, nei 1000 ha vienas savininkui priklausantys susisiekiantys žemės sklypai. 

K. Mažeikos 2017-11-21 pasiūlyta LR Medžioklės įstatymo 13 str. 3 dalies pataisa yra dar labiau „mirusi“, nes dabar vietoje žemės savininko šiame straipsnyje siūloma įtvirtinti naują subjektą: “Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus (turinčiu 70 proc. nuosavybę ne mažesniame kaip 1000 ha žemės sklypų plote)”.  Tokiu būdu žemės savininkai privalės turėti medžiotojo bilietą jei norės formuoti naują medžioklės plotų vienetą, o medžiotojo bilieto neturintys žemės savininkai negalės dalyvauti naujo medžioklės plotų vieneto formavime.

LR Seimui 2017 m. buvo teikiama daugiau nei 10 pasiūlymų dėl LR Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pakeitimų. Nors šių pasiūlymų teikėjai lydinčiuose dokumentuose nurodo, kad šiais įstatymo pakeitimo projektais jie siekia suteikti daugiau teisių žemės ir miško savininkams, bet savo esme visi teikiami projektai yra arba niekiniai (nesuteikiantys jokių naujų realių teisių žemės savininkams)  arba dar labiau nei pagal iki šiol galiojantį Medžioklės įstatymą suvaržantys žemės savininkų teises.

Pabrėžtina, kad dabartiniams medžioklės plotų vienetų (juos tęstinumo būdu paveldėjus nuo sovietmečio laikų) naudotojams nėra keliams joks reikalavimas nei dėl žemės sklypų nuosavybės, nei dėl žemės savininko žemės sklypo dydžio. Todėl siūlomomis MĮ pataisomis privačios žemės savininkai yra diskriminuojami dabartinių medžioklės plotų naudotojų atžvilgiu.

 Komentarą parengė: LMSA valdybos narys, LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas advokatas Algimantas Šindeikis