Pasiūlymas savaitgalio pietums

Kiškiena yra tamsiai raudona, standi, sausa mėsa, turi specifinį skonį, būdingą tik šiai rūšiai. Jaunų, iki 8 mėn. amžiaus, kiškių mėsa yra intensyvesnės spalvos ir geresnės kokybės, o senesnių – tamsesnė. Suaugusio kiškio valgomos dalies išeiga lyginant su viso kūno mase vidutiniškai gali siekti iki 66 proc. Kiškienos cheminė sudėtis: vanduo 75,34 proc., baltymai 23,19 proc., riebalai 1,12 proc., mineralinės medžiagos 1,16 proc. Lyginant su kitais medžiojamaisiais gyvūnais, pilkojo kiškio mėsos riebalai yra labai vertingi dėl didelio (iki 65,5 proc.) nesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekio. Svarbu tai, kad net 22,9 proc. šių riebalų rūgščių kiekio sudaro omega 3 riebalų rūgštys.

Dėl įrodyto teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, taip pat regėjimui bei atminčiai stiprinti, nesočiosios riebalų rūgštys, ypač Omega 3, yra vertingiausia sudėtinė riebalų dalis. Kadangi žmogaus organizmas šių medžiagų nesintetina, jas būtina gauti su maistu.

Mūsų šalyje pasitaiko sena medžioklės tradicija sumedžiotą kiškį laikyti keletą dienų pakabinus galvą žemyn, kad neva „mėsa subręstų“. To daryti negalima. Užtikrinant higieniškai nepriekaištingos mėsos kokybę, būtina siekti geros medžioklės praktikos. Sumedžioto laukinio gyvūno skrodimas ir nukraujinimas turi labai svarbią reikšmę mėsos skoniui ir kokybei. Kiškio mėsa, nukraujinta praėjus daugiau nei 1 val. po sumedžiojimo, turi stipriau išreikštą kvapą, nei tą padarius per trumpesnį laiką. Mėsa dažnai įgauna šlapimo kvapą. Todėl reikia kaip įmanoma greičiau nulupti ir išskrosti gyvūną. Be to, po skrodimo apžiūrėjus plaučius, blužnį ir kepenis galima nustatyti, ar kiškis nebuvo sirgęs, ar esama parazitų.

Žvėriena yra didelės mitybinės ir fiziologinės vertės maistas, turintis mažai riebalų ir jungiamojo audinio, o tinkamai sumedžiotų ir paruoštų laukinių žvėrių mėsa yra sveikesnė už naminių gyvulių mėsą. Tačiau gera žvėrienos, tarp jų ir kiškio mėsos kokybė labai priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių – gyvūno sveikatos būklės prieš jį sumedžiojant, tačiau ypač – šūvio pataikymo vietos, kailio nulupimo bei žvėrienos tvarkymo higienos taisyklių laikymosi.

Na o po sėkmingos kiškių medžioklės, pasiūlymas, kaip jį paruošti pietums:

Keptas kiškis

Ingredientai:

• Kiškiena, marinuota, 800 gramų
• Grietinė, 3 valgomieji šaukštai
• Taukai (kiaulių), tirpinti, 0,5 stiklinės
• Kiaulienos lašiniai, 100 gramų
• Morkos, 2 vienetai
• Svogūnai, 2 vienetai
• Petražolės, 1 vienetas
• Duona, džiūvesėliai
• Juodieji pipirai
• Kadagio uogos
• Mairūnas
• Muskatas

Išimta iš marinato kiškiena nusausinama, įtrinama druska su prieskoniais, prismaigstoma lašiniukų, dedama į keptuvą su įkaitintais riebalais, suberiamos supjaustytos prieskoninės daržovės ir kepama orkaitėje apie 1 val., dažnai palaistant atsiradusiu skysčiu (arba aptepama grietine). Iškeptas kiškis pjaustomas gabalais, sudedamas į pašildytą pusdubenį taip, lyg būtų nepjaustytas, apibarstomas prieskoniniais žalumynais ar juodos duonos džiūvėsėliais ir pašlakstomas sviestu ar iškoštu padažu, kuriame kepė.

Atskirai tiekiama bulvių ar kokių nors kruopų košės, karštų troškintų burokėlių, raudongūžių salotų, bruknių uogienės arba marinuotų vaisių.

Skanaus!

Jolanta Stankevičiūtė
Žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė“