Laukiniai žvėrys – valstybės atsakomybė

Paieškos forma

Laukiniai žvėrys – valstybės atsakomybė

Gegužės mėnesį dažniausiai fiksuojama daugiau eismo įvykių, susidūrimų su gyvūnais. Tai pavasarinės migracijos mėnuo, o ir naminiai gyvūnai išgenami į ganyklas, vaikštinėja pakelėmis. Gyvūno nepamokysi, kad kelią reikia pereiti saugiai, nesvarbu ar tai naminis gyvūnas, ar laukinis žvėris. Nepadeda ir tai, kad šiais metais laukinių žvėrių migracija ypač aktyvi, o viena iš priežasčių yra ta, kad karantino mėnesiais žvėrys matė mažiau žmonių ir įsidrąsino pasirodyti net miestuose. Todėl, atlaisvinus karantino reikalavimus ir žmonėms dažniau važinėjant valstybinės reikšmės keliais, neišvengiama susidūrimų su naminiais ir laukiniais gyvūnais. Fiksuojama statistika kasmet didėja. Už naminių gyvūnų išbėgimą į važiuojamąją kelio dalį atsako šeimininkai, bet  atsakomybė už susidūrimus su laukiniais žvėrimis priskiriama vairuotojams. Manoma, kad tokie eismo įvykiai įvyksta dėl vairuotojų neatidumo ar pasirinkto nesaugaus greičio. Tai ne visada būna tiesa. Pasitaiko tokių atvejų kai susidūrimo su žvėrimi nėra galimybės išvengti, tačiau kas turėtų prisiimti atsakomybę tokiais atvejais? Laukiniai žvėrys ir valstybiniai keliai yra valstybės turtas, taigi, ar nereikėtų bent dalį atsakomybės už įvykius prisiimti valstybės atstovams?

Peržvelgus įstatymus, teisės aktus ir medžioklės taisykles, nepavyko rasti apibrėžimo ar kokio nors teisinio reglamentavimo, kas turėtų atsakyti kai vairuotojas patiria žalą dėl ant kelio išbėgusio laukinio gyvūno padarytos žalos. Visur laikoma, kad jei įvyksta susidūrimas su laukiniu žvėrimi, tai vairuotojo atsakomybė. Tačiau, jei yra reglamentuota, kad naminio gyvūno išbėgimas į važiuojamąją kelio dalį yra gyvūno nepriežiūra, už kurią atsakingas gyvūno šeimininkas, tad kodėl, pritaikius analogiją, negali valstybė prisiimti atsakomybės už laukinių gyvūnų išbėgimą ant kelio?

Pažvelkime į eismo įvykių statistiką. Praėjusiais metais, iki rudens, policijos duomenimis, užregistruoti 3208 transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejai, iš kurių 23 eismo įvykiuose sužaloti 26 žmonės, 1 vairuotojas žuvo. Tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. įvyko 2571 eismo įvykis susiduriant su laukiniais gyvūnais, 24 įvykiuose sužeisti 29 žmonės ir 3 žuvo 1]. Dažniausiai keliuose susiduriama su stirnomis, neretai per vėlai pastebimi briedžiai, tuomet eismo įvykiai atneša labai rimtas pasekmes, o kartais – pareikalauja gyvybių. Pastaraisiais metais stambiųjų kanopinių žvėrių populiacija auga ir jų ganyklų plotai išsiplėtė. Tai ypač aktualu šiais metais, kai po šiltos žiemos dėl pakankamai ėdesio ir palankių sąlygų žvėrių per žiemą išgyveno daugiau nei šaltomis žiemomis.

Skaudžiausios avarijos įvyksta tamsiuoju paros metu krašto ir magistraliniuose keliuose, nesvarbu, avaringi ruožai pažymimi ir aptveriami ar ne. Susidūrimų kelyje atvejais, vairuotojas yra laikomas didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) valdytoju, todėl jis turi garantuoti atidų, apdairų ir rūpestingą vairavimą, o susidūrimas su gyvūnu automatiškai yra laikomas neapdairumu, neatsižvelgiant į įvykio aplinkybes. Situaciją ieškant kas galėtų atlyginti patirtą avarijos žalą vairuotojui sunkina kelio ženklinimas ir atitvarai bei rampos gyvūnams pereiti. Jei eismo įvykio ruože stovi ženklas, perspėjantis apie laukinius gyvūnus ir jei dar pakelėse yra tvoros ar atitvarai, tuomet vairuotojas laikomas neabejotinai kaltu dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu. Tačiau, jeigu kelio atkarpoje kur įvyksta avarija nėra šių įspėjimo priemonių, vairuotojas gali bandyti įrodyti savo nekaltumą dėl avarijos teisme. Vienas tokių pavyzdžių – 2010 m. svarstyta byla dėl kelio ruože Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties 67 kilometru įvykusio susidūrimo su stirna. Kelio atkarpoje nebuvo kelio ženklo „laukiniai žvėrys“, o pakelėse nebuvo atitvarų. Vairuotojas bandė įrodyti savo nekaltumą pateikdamas statistiką, kad tame pačiame ruože jau nutrenkti 24 gyvūnai, tačiau prokuroras, atstovaujantis valstybę, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai bandė įrodyti vairuotojo kaltumą. Aiškinantis kas atsakingas už įvykį, automobilių kelių direkcijos atstovas pateikė argumentą, kad tai, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs norminės atsakomybės už laukinių žvėrių padarytą žalą eismo dalyviams, reiškia ne tai, kad nėra civiliniai santykiai nėra sureguliuoti, o tai, kad tokiais atvejais padaryta žala valstybės nėra atlyginama. Pirmos instancijos teismas patenkino vairuotojo skundą ir įpareigojo atsakovus atlyginti padarytą žalą, remiantis civilinio kodekso 6.267 straipsniu. Apeliacinis teismas šį sprendimą peržiūrėjo ir patvirtino, kad remtis šiuo straipsniu buvo teisinga praktika, tačiau, valstybė privalo atlyginti žalą tik tuo atveju, jei įrodomas neveikimas, neteisėti veiksmai ar kaltė, lėmusi vairuotojo patirtą žalą, o to įrodyti šiame teisminiame procese nepavyko. Tokio tipo bylose būtina įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais.

Taigi, nors laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė, tačiau nėra jokio teisinio reglamentavimo kokiu būdu ji atsako už laukinių žvėrių sukeltas avarijas ir žalą vairuotojams. Teisminė praktika tokiose bylose nėra nuosekli ir vieninga, o ir viešai žinomų bylų nėra daug. Galbūt vertėtų pareikalauti įstatymų leidžiamosios valdžios aiškiau reglamentuoti valstybės atsakomybę prieš avarijose patiriančius žalą vairuotojus ir keleivius dėl žalos atlyginimo, o tuo tarpu, aktyviai pranešinėti apie eismo įvykius, kad matytųsi tikrasis susidūrimų su laukiniais žvėrimis Lietuvos keliuose mastas ir nebijoti kreiptis į teismą ginant savo interesus.

 

 

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.