Išlikimo instinktai aukščiau visko

Norvegijos piliečiams pavyko užfiksuoti laukinės faunos kovos sceną. Jų video įraše matyti kaip Ernis atakuoja tris kartus už save didesnį žvėrį, šiuo atveju elnią. Norėtųsi, žinoma, dinamiškesnio ir aiškesnio vaizdo, tarsi „Planet Earth“ būtų atvykę ir nufilmavę šią sceną, tačiau šį kartą tik viena kamera buvo šalia ir užfiksavo šią įnirtingą kovą:

Galite matyti, kaip elnias atkakliai kovoja, bet ernis yra kaip mažos geležies gabalėlis, kuris niekada nepasiduoda. Nors šiaurės elnias gali turėti savo didelio dydžio pranašumą prieš mažesnįjį ernį, tačiau šis vaizdo įrašas mums rodo, kad noras ir ryžtas išgyventi, yra stipresnis už baimę prieš didesnį žvėrį.

Ernis – didžiausas kiauninių šeimos žinduolis. Ernio paplitimo arealas – Eurazijos ir Šiaurės Amerikos taiga, miškatundrė ir iš dalies tundra. Europoje paplitęs Skandinavijos pusiasalyje ir Suomijoje. Plačiausiai paplitęs Kanadoje, Aliaskoje, nemažai jų yra Sibire. Seniau eurazinio porūšio erniai yra gyvenę ir Lietuvoje bei šiaurės rytų Lenkijoje, naujaisiais laikais tai buvo piečiausia jų paplitimo riba Europoje. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos ir su tuo pasikeitusių gamtinių sąlygų, dabar šiuose kraštuose išnykę.

Kresno sudėjimo gyvūnas. Suaugęs ernis yra maždaug vidutinio šuns dydžio ir išvaizda primena lokį, tik žymiai už jį mažesnis. Tai vieni didžiausių kiauninių šeimos plėšrieji gyvūnai. Iš kiauninių už ernį yra didesni tik jūrinė ir brazilinė ūdra. Kūnas 66-86 cm ir patinai maždaug 30 % didesni už pateles, žvėrelių uodega 13-26 cm ilgio, aukštis ties pečiais 40-45 cm. Patinų svoris 14-18 kg, nors stambiausi patinai gali sverti iki 32 kg, patelių svoris 9–11 kg. Kojos trumpos, užpakalinės ilgesnės už priekines, dėl to nugara išlenkta. Galva didelė, snukis pailgas ir bukas. Uodega neilga, puri. Pėda didelė, apie 10 cm pločio ir 9 cm ilgio, todėl gyvūnas lengvai gali bėgti giliu, puriu sniegu. Nagai dideli, kabliški. Dantys stambūs. Kailis tankus, ilgas ir šiurkštus. Jo spalva nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Nuo uodegos pamato ir kūno šonais tęsiasi plati šviesiai pilka juosta. Kailis nėra vertingas, tačiau jis šaltyje nesušąla.

Dar XXI a. pradžioje, tai mažiausiai žinomi šiaurinio pusrutulio gyvūnai. Gyvena pavieniui. Gerai laipioja medžiais. Nevengia vandens - plaukioja. Dieną snaudžia, o aktyvūs naktimis. Dėl ėdrumo užsitarnavę agresyvaus gyvūno reputaciją. Bebaimiai, dėl savo maisto gali priešintis pilkajam vilkui ar lokiui. Turi gerai išvystytą uoslę, gali užuosti auką po 6 m sniego sluoksniu. Po sniegu prisikasę prie žiemojančios urve aukos ją nužudo. Visaėdžiai - minta mėsa bei augalija, įskaitant kiaušiniais, uogomis ar negyvais gyvūnais. Medžioja nedidelius, vidutinio dydžio ar gerokai už juos pačius stambesnius gyvūnus, įskaitant įvairius graužikus, voveres, sniegines ožkas. Susimedžioja ir penkis kartus už save stambesnį gyvūną, jeigu auka įklimpusi giliame sniege. Ieškodami maisto per parą nukeliauja apie 24 kilometrus. Juos tyrinėjantys biologai teigia, kad sniegą naudoją tam, kad nesugestų ar ilgai išsilaikytų jų maistas. Kada maisto nedaug, jie grįžta po sniegu užkasto maisto. Gamtoje erniai paprastai gyvena 7-12 metų. Anksčiau buvo medžioti dėl tankaus kailio, dabar saugomi įstatymais.